Filosofija


Moterų klubo „Frėja“ filosofija

Kiekvienas šiuolaikinės moters vaidmuo – stereotipas, uniforma, neturintis nieko bendro su mūsų individualumu. Mums pasakoja, kaip mes galime valdyti vyrus jiems to net nenutuokiant. Pataria, kaip turime atrodyti, kad būtume laikomos gražiomis. Tuo tarpu mūsų Frėja, unikali ir nepanaši į jokį šabloną, trokšta atsiskleisti visa savo esme ir grožiu. Šiuolaikinė Frėja – daug pasiekusi moteris. Tačiau laimės jai vis dėlto norisi moteriškos. Jeigu egzistuotų 10 įstatymų šių laikų Frėjai, kokie jie būtų? Įstatymas – ne patarimas. Ir ne receptas, kuriuo turite tiksliai vadovautis. Įstatymas egzistuoja nepriklausomai nuo to, žinote jį ar ne. Jūs galite gyventi rezonanse su juo, ir tuomet jis veikia. Ar disonanse, ir tuomet „dividendus“ gaus kažkas kitas. Kiekvienas įstatymas, jei įsiklausysite į jį, gali visiškai pakeisti jūsų gyvenimą ir savęs suvokimą. Taigi, pradėkime.

Frėja nesiveja laimės. Ji apskritai nieko nesiveja. Bėgimas paskui laimę – populiariausia ir kvailiausia sporto rūšis. Mes visi kažkur bėgam. Į šviesią ateitį, į kitus metus ir t.t. Frėja nepraktikuoja šios sporto rūšies. Ji plaukia per gyvenimą, visuomet būdama šiandienoje, nes dabartis – tai įdomiausia ir svarbiausia, kas gali būti verta jos dėmesio. Žinoma, Frėja turi ateities planų, bet ji neatidėlioja gyvenimo rytojui. Nelaukia, kad jos tikrasis gyvenimas prasidės, kai… (kai ji pagaliau sulieknės, kai sulauks savo princo, kai bus palankios aplinkybės ir pan.).

Būti moterimi – didelė privilegija, ir ji tai supranta. Ji brangina tai, kad gimė moterimi, jai tai didelė vertybė. Ji ne tik suvokia, kad yra moteris, bet ir jaučiasi tokia. Jai būti moterimi nėra išbandymas, sunkus darbas, kryžius, kurį reikia nešti visą gyvenimą. Tai dovana ir likimo palaiminimas. Frėja kultivuoja moteriškumą visuose lygiuose: vidiniame (pojūčiai, jausmai, mintys) ir išoriniame (kūnas, drabužiai, elgesys).

Frėja gyvena savo tempu. Kai gyvenate pernelyg lėtai, nelieka pojūčio, kad tai gyvenimas. Kai gyvenate pernelyg greitai, nespėjate pajausti gyvenimo. Kiekvienas iš mūsų turime savą gyvenimo tempą. Tikra moteris jį žino, jaučia ir gyvena pagal jį. Ji pati kontroliuoja savo krūvį ir pagal jį reguliuoja aplinkybes. Tikra moteris gyvena taip, kad darytų, ką trokšta ir tuo pačiu neprarastų gyvenimo skonio. Jai svarbiausia – ne veiksmų skaičius, atliktas per laiko vienetą, bet apskaičiavimo tikslumas ir suvokimas, ką ji daro ir kodėl.

Frėjai pirmoje vietoje ji pati. Ir tai nereiškia, kad ji egoistė, abejinga ar ciniška. Ji tiesiog žino, kad perdėtas atsidavimas kitiems žmonėms slepia baimę gyventi savo pačios gyvenimą. Frėjai įdomus jos gyvenimas. Ji niekuomet nepraranda savo asmeninės erdvės vertingumo pajautimo. Bet tuo pačiu geba palaikyti, padėti ir dalyvauti kitų žmonių gyvenime. Ji nesako „taip“, jei jos širdis sako „ne“. Visuomet įsiklauso į save ir tiki savo jausmais.

Frėjai nerūpi gauti visuomenės nuomonės įskaita. Šią atsiskaitymo tėvams, mokytojams, kaimynams, giminėms, draugams ir kolegoms knygelę dar vaikystėje gauna kiekviena mergaitė. Ir šių egzaminų laikymui paaukoja visą savo gyvenimą. Frėja išmetė atsiskaitymo knygelę. Tegul kiti dėlioja pliusiukus grafose: ištekėjusi – neištekėjusi, normalu – nenormalu, viena – ne viena, kaip pas visus – ne kaip pas visus… Frėja gyvena vadovaudamasi savo orientyrais, pati juos nusistato ir pati įgyvendina. Ir jeigu jie nepanašūs į kitų standartus, jai tai nekelia nerimo. Ji leidžia aplinkiniams vertinti save taip, kaip jiems to norisi. Žino, kad misija „patikti visiems“ – kvaila ir neįgyvendinama. Frėja dirba su savimi, bet niekada to nedaro tam, kad užsitarnautų kažkieno teigiamą vertinimą. Ji tai daro iš meilės sau.

Frėja išaugo savo „gerą mergaitę“. Gera mergaitė – sukurta tėvų Ji turi vieną užduotį – patikti aplinkiniams, sulaukti teigiamo vertinimo. Patikti netgi tuomet, kai pati to nenori. Gera mergaitė gyvena pagal principą „aš privalau“ arba „aš neprivalau“. Ji retai klausia savęs, ko iš tiesų nori. Frėja nutolo nuo savo „geros mergaitės“, bet tuo pačiu metu išlaikė palaikymo ir pagyrimo siekimą. Tai nereiškia, kad jai nesvarbu, kaip ją vertina. Tiesiog ji niekam nieko neįrodinėja, ypač darydama žalą sau. Savo bruožus, kuriuos priimta laikyti trūkumais (o kas jų neturi?), tikra moteris vertina santūriai. Ji pastebi juos, bet nedramatizuoja. Neslepia jų, bet ir nedemonstruoja.

Frėja ne įveikinėja kliūtis, bet apeina jas. Kova – karių stichija. Niekada nevaidins superherojės. Jei kelyje į tikslą pasitaikys kliūtys, ji neims pramušinėti jų kakta, bet pažiūrės, ar galima jas apeiti ar panaudoti kaip trampliną. Frėja remiasi ne jėga, bet lankstumu. Kliūtis jai – ne priešas, bet rebusas, kurį reikia išspręsti. Ji žino, kad kiekvienoje situacijoje egzistuoja ne tik sudėtingas, bet ir lengvas sprendimas. Ir sugeba pasirinkti reikiamą vietą ir laiką savo veiksmams.

Frėja nevaidina dramos „Koks sunkus mano gyvenimas!“. Pažiūrėjęs į ją nepasakysi, ką ji išgyvena: dieną ir naktį uždirba pinigus, skalbia, tvarkosi, augina vaikus. Net tuomet, kai jos krūvis išties didelis, Frėja randa laiko tam, kad atgautų jėgas ir gerai atrodytų. Ji nevaidins aukos, nes žino: aplinkybės sunkios ne savaime, bet dėl požiūrio į jas. „Nuvarytas arklys“ – tai dvasios būsena, o ne aplinkybių poveikio rezultatas. Moteris gali būti nuvarginta gyvenimo bet kur ir bet kada, kiek vaikų ir darbo beturėtų ar visai neturėtų.

Vienatvė Frėjai – tai dovana. Vienatvės periodus, jeigu jie pasitaiko, moteris vertina ir myli. Ji nesiekia į savo gyvenimą įsitempti atsitiktinius pažįstamus ar vyrus tik tam, kad neliktų viena su savimi. Būti vienai – tai gėris. Geriausias laikas tam, kad atgautų jėgas, savo gyvenimą užpildytų ramybe ir giluma. Frėja įdomi sau ir su malonumu mėgaujasi vienatve.

Ji myli savo amžių. Visada. Moteris gyvena savo tikrame, realiame amžiuje, naudodamasi visais jo teikiamais privalumais. Ji nepasakoja sau istorijų, kad tokiame amžiuje kažkas „jau per vėlu“ ar „dar anksti“. Ši filosofija – pasiteisinimas tiems, kurie amžiumi dangsto savo baimes ar vidinius draudimus. Todėl jai neteks apgailestauti, kad kažko nespėjo. Tai nereiškia, kad ji nesirūpina savimi ir ir nesiekia gerai atrodyti. Tiesiog ji nesijaunina ir nesistengia atrodyti tokia, kokia buvo prieš 20 metų. Frėja žino: kiekvienas amžius turi savo grožį, seksualumą ir žavesį.

Istorija


„N

elaikykite savo meilės ir švelnumo skrynelių užrakintų, kol jūsų draugai gyvi. Pripildykite jų gyvenimą džiaugsmo. Kalbėkite draugams palaikymo, padrąsinimo žodžius, kol jų ausys gali juos girdėti, o širdys – palaimingai virpėti“ /Henry Ward Beecher/. Ši idėja paskatino kurti klubą ir burti bendramintes. Juk visos mes, moterys, trokštame dalytis savo širdies šiluma, sielos džiaugsmu ir proto „perlais“, keistis idėjomis ir sulaukti padrąsinimo jas įgyvendinant. Trokštame kurti grožį ir džiuginti savo artimuosius, draugus, kaimynus, bendradarbius ir visus, kuriems trūksta bendravimo. Tad mūsų tikslas – burti aplink save moteris ir kviesti jas bendrauti bei dalytis. Dalytis tuo, ką turime, ką mokame, ką sugebame. Dalytis viskuo, kas mus džiugina, kas suteikia impulsą gyventi, kas teikia palaimą ir pasitenkinimą. Mes galime kurti geriau, gražiau, siekti savo svajonių įgyvendinimo, daryti tai, ko iki šiol nedrįsome. Klube mes šokame, čiuožiame, protmūšiaujame, lavinamės, „kultūrinamės“ ir tobulinamės. Tai vieta, kur galima rasti bendramintę, draugę, kolegę ar … Prisijunk prie mūsų ir TU!

Tapk klubo nare


    1. 1 žingsnis Susipažink su klubo filosofija
    2. 2 žingsnis Užpildyk nario anketą: anketa ir atsiųsk nuotrauką tapatybės kortelei info@freyja.lt
    3. 3 žingsnis Pervesk  narystės mokestį į sąskaitą: VŠĮ „Pasaulis pagal Frėją“:
LT 484010051002141389

    Metinis narystės mokestis 50 EU


Rūta
Rūta Klubo vadovė
Grožis išgelbes pasaulį. F. Dostojevskis
Rūta
Rūta Šokių vadovė
Tik pirmyn!
Ingrida
Ingrida Ledo projektų vadovė
Sunku būti angelu, bet reikia…
Rasa
Rasa Projektų vadovė
Būna, kad lietus lyja tris dienas, o tau vis tiek linksma.
Rūta
Rūta Dizainierė
Tikėk savimi! Tu gali!